Straipsniai

Lėtinis recidyvuojantis tonzilitas

Lėtinis recidyvuojantis tonzilitas - tai besikartojantis gomurinių migdolų uždegimas, kuris kartojasi 3–4 ir daugiau kartų metuose. Anginomis serga ir vaikai ir suaugę. Jei angina sergama 3-4 kartus metuose, tai gydytojas diagnozuoja lėtinį tonzilitą. Lėtinio tonzilito išsivystymui turi reikšmės:
1. Apsunkintas kvėpavimas per nosį (adenoidai vaikų amžiuje, nosies pertvaros iškrypimas, nosies kriauklių hiperplazija). Tada kvėpuoja per burną, lauke prisikvėpuoja šalto oro ir dėl to suserga;
2. Aplink esančių organų infekcijos židiniai, kaip pvz.: karioziniai dantys, pūlingi sinusitai, adenoiditai;
3. Sumažėjęs organizmo imuninės sistemos atsparumas;
4. Padidėjęs bendro organizmo alerginis fonas (padidintas kraujo serume IgE).
Anatomiškai tonzilės sudarytos iš daugelio lakūnų. Tai procesas ir lokalizuojasi lakūnose. Ten nusilupęs plokščias epitelis ir susimaišęs su patogeninėmis bakterijomis, leukocitais ir sudaro pūlingas detritines mases, pacientai dažnai vadina “baltomis kruopomis”. Kuo dažniau jas spaudo, tuo daugiau jų susidaro. Lakūnuose yra puikios sąlygos mikrobams daugintis ir plisti limfine sistema, dėl to atsiranda kaklo regioninis tonzilogeninis limfadenitas. Užsitęsus anginos uždegiminiams reiškiniams dažniausiai procesas pereina į paratonziliarinius audinius, susiformuoja paratonziliarinis absesas. Esančios bakterijos ar virusai lakūnuose esant palankioms sąlygoms (organizmo peršalimui, nusilpus imuninei sistemai) sukelia vietinį paūmėjimą – kaip angina, o joms besikartojant kartais susiformuoja ir paratonziliarinis absesas. Esant lėtiniam tonzilitui gali atsirasti ir vėlyvosios komplikacijos : artritai (sąnarių uždegimai), inkstų uždegimai, septinis endokarditas ir kt. Kad nesusilauktume vėlyvųjų komplikacijų, viena iš išeičių yra operacinis gydymas – tonzilektomija.
Kokie simptomai?
1. Nemalonus kvapas iš burnos;
2. Skausmas gerklėje, kuris atsiduoda kartais į ausį, kaklą;
3. Anamnezėje dažnos anginos, 3-4 kartus metuose;
4. Sufebrili temperatūra;
5. Suaugę skundžiasi bendru silpnumu, darbingumo kritimu.
Dažniausiai yra tiriamas lakūnų turinys, atliekamas mikrobiologinis pasėlis iš gerklės, kad nustatyti, kokie sukėlėjai turėjo įtakos išsivystant lėtiniam tonzilitui. Dažniausi sukėlėjai – auksinis stafilokokas, streptokokai ir kt. Gavęs bakteriologinį pasėlį, gydytojas gali tiksliai pasakyti koks sukėlėjas sukėlė lėtinį tonzilitą ir kokiam antibiotikui šis sukėlėjas yra jautriausias. Pastaruoju metu iškyla problema dėl dažno antibiotikų vartojimo. Ar tikrai juos taip dažnai reikia vartoti? Ypač kelia nerimą sparčiai didėjantis labiausiai paplitusių bakterijų atsparumas antibiotikams, pvz.: streptokokai ir auksinis stafilokokas jau atsparūs biseptoliui, penicilinui, ampicilinui. Todėl būtina imti pasėlį iš gerklės, kad žinotume ar tas sukėlėjas tikrai jautrus tam antibiotikui, kurį gydytojas skiria. Kad nereikėtų taip dažnai vartoti antibiotikų, reikia stiprinti imuninę sistemą. Šiuo metu Lietuvoje yra įvairių preparatų, kurie stiprina imunitetą ir į kurių sudėtį įeina mums gerai žinoma ežiuolė.
Jau iš senų laikų gerklei skalauti esant uždegimui buvo vartojami druskos ir jodo tirpalai (2-3 lašai jodo, nubrauktas arbatinis šaukštelis druskos stiklinei vandens ir gargaliuojame). Šiuo metu yra vaistinėse aerozolinių jodo preparatų, kurie veikia kaip antiseptikai. Prieš vartojant, o ypač pačiam nusipirkus vaistinėje vieną ar kitą preparatą reikia gerai pasižiūrėti, ar tikrai jūs nesate alergiškas vienai ar kitai preparato sudedamajai daliai. Yra daug žmonių alergiškų jodui. Pavartojęs tokį preparatą, žmogus gali net uždusti dėl išsivysčiusios gerklų ademos. Todėl prieš pradėdami gydytis ar vartoti vieną ar kitą vaistą geriau būtų pasitarti su gydytoju. O kad nereikėtų vartoti vien vaistus, visada vasarą reikėtų pailsėti prie jūros, kur grynas oras kvepia pušų aromatu. Racionaliai maitinkimės, kad maiste būtų įvairių vitaminų, grūdinkimės po truputį, bet nepersišaldykime.
 
Parengė gyd. otorinolaringologė D. Bučinskaitė