Straipsniai

Apsinuodijimas maistu

Prasidėjusi vasara ir šilti orai ragina greičiau baigti darbus ir ištrūkti bent trumpam pasimėgauti poilsiu gamtoje. Iškylos gamtoje jau seniai tapo neatsiejama poilsio dalimi. Tačiau ar susimąstome, kokie pavojai mūsų tyko rengiant puotą pilvui?
Dažniausiai apsinuodijama netinkamai termiškai apdorotu maistu, valgant nešvariomis rankomis arba nepaisant maisto gaminimo kultūros. Pavyzdžiui, tas pats nenuplautas peilis ir lentelė naudojami pjaustyti ir žaliai, ir paruoštai mėsai. Didelė apsinuodijimo tikimybė atsiranda valgant nepakankamai išvirtą ar iškeptą maistą. Šašlykai gali būti apskrudę, tačiau viduke mėsa nespėja iškepti. Taip pat ir su žuvimis, vištų kulšelėmis ar sparneliais, ypač kepamais ant grotelių. Kai kurie žmonės iškylaudami gamtoje renkasi ir greito maisto restoranų patiekalus arba stabteli pakelės užkandinėse.
Tačiau infekcinių ligų gydytoja įspėja, kad vasarą šių valgių reikėtų vengti. Ypač atsparūs turėtų būti tie, kurie pamėgo rytietišką virtuvę. Pasak gydytojų, restoranuose maistas ruošiamas aukštoje temperatūroje, bet trumpą laiką, todėl kyla pavojus, kad mikroorganizmainespės žūti. Susirūpinti verta ir šaltibarščių mėgėjams. Nors tai patiekalas, kuriam gaminti nereikia ypatingų pastangų, vis dėlto netinkamai išvirus kiaušinius, juos nulupus ir nenusiplovus rankų, nuo lukštų bakterijos gali būti pernešamos ant kitų produktų. Taip šaltibarščius galima užkrėsti salmonėlėmis, kitais mikroorganizmais.
Apsinuodijus maistu dažniausiai pradeda skaudėti pilvą, kūno raumenis, juntamas sunkumas skarndyje, šleikštulys, bendras silpnumas. Žmogui gali pakilti temperatūra, jis gali pradėti vemti, viduriuoti. Infekcinės žarnyno ligos sukelia svarbių organų veiklos sutrikimų. Dėl skysčių stygiaus ir intoksikacijos sutirnka inkstų veikla, širdies ritmas, žmogus gali nualpti, atsiranda traukuliai, tirpsta galūnės. Tačiau kai kuriais atvejais apsinuodijimų pasekmės dar rimtesnės- žmogų gali ištikti infekcinis toksinis ar hipovoleminis šokas, o kartais net mrtis. Tačiau medikai skuba paguosti, kad visos žarnyno infekcinės ligos yra išgydomos. Svarbiausia laiku kreiptis į gydytojus, kad būtų nustatyta diagnozė ir paskirtas reikiamas gydymas.
Kad neapsinuodytumėte, visų pirma ruošdami gamtoje maistą atidžiai aikykitės asmens higienos taisyklių. Maisto produktus iki pasirinktos poilsiavietės taip pat reikia nugabenti saugiai. Greitai gendančius arba įprastai šaldytuve laikomus produktus medikai rekomenduoja laikyti šaltkrepšyje arba nešiojamajame šaldytuve.
Visos žarnyno infekcinės ligos išgydomos. Svarbiausia laiku kreiptis į gydytojus. Taip pat į gamtą derėtų vežtis ir dezinfekuojamųjų servetėlių rankoms ar maisto gaminimo įrankiams nuvalyti. Būtina turėti švaraus geriamojo vandens, praversiančio ir norint nuplauti daržoves ar ruošti kitus maisto produktus. Gydytojai įspėja nevartoti vandens iš atvirų telkinių, ar bet kokio kito nepatikimo šaltinio.
Jei vis dėl to nepavyko išvengti maistu plintančios infekcinės ligos, pajutus pirmuosius jos pojučius (stiprų šleikštulį, pykinimą, pradėjus vemti, viduriuoti, suskaudus pilvui, karščiuojant) patartina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Kol laukiama medikų ar vykstama pas juos, efektyviausią pirmąją pagalbą sau suteikti gali pats apsinuodijęs žmogus. Visų pirma jam reikėtų išvalyti skrandį nuo maisto, kuriuo buvo apsinuodyta. Lėtai, mažais gurkšneliais gerti šiltą arbatą, negazuotą mineralinį vandenį. Madikai paprastai tokiems ligoniams skiria specialų režimą ir dietą. Apsinuodijus organizmas netenka daug skysčių, todėl pirmiausia siekiama atstatyti jų kiekį. Žmogus turi nuolat gurkšnoti negazuotą mineralinį vandenį arba lengvai saldintą arbatą. Pasak medikų, gazuotų gėrimų ar sulčių tokiu metu derėtų vengti. Viduriuojant dažniau nei 7- 10 kartų per dieną, pakartotinai vemiant, skysčius būtina lašinti į veną. Dietai dažniausiai skiriami džiūvėsiai, sausainiai, košės ir bananai. Laikydamasis gydytojo nurodymų, ligonis sveiksta maždaug 3- 5 dienas, esant komplikacijų- iki savaitės.
 
Parengė bendros praktikos gydytoja V. Misiūnienė