Sveikatos ugdymas ir profilaktika

Rūkymo ir narkotinių medžiagų žala


Rūkymo žala organizmui yra įrodyta. Plaučių, gerklų, burnos vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, lėtinė obstrukcinė plaučių liga – dažniausiai pasireiškiančios rūkymo pasekmės.

Rūkymas žudo. Kiekvienais metais šimtai tūkstančių žmonių visame pasaulyje miršta nuo ligų, sukeltų rūkymo. Vienas iš dviejų pakankamai ilgai rūkančių žmonių miršta nuo ligų, sukeltų rūkymo. Pusė iš jų nesulaukia senatvės.
Tabako dūmuose esančios nuodingos medžiagos plaučiuose kartu su bronchų gleivėmis sudaro klijingus mišinius, vadinamus tabako dervomis, kurios nusėda bronchuose. Dervos padengia bronchus ir plaučius lyg suodžiai kamino vidų.Surūkant 20 cigarečių per dieną, per metus į plaučius nugula apie 210 g (pilna stiklinė!) dervų.

Perėjus prie cigarečių su mažesniu dervos kiekiu paprastai nieko nelaimima, rūkymo žala nesumažėja, nes tuomet dažniausiai dūmas stipriau įtraukiamas į plaučius ir ilgiau plaučiuose palaikomas.

Anglies monoksidas kenkia ir raumenims, ir smegenims, nes kraujuje būna nepakankamai deguonies jų aprūpinimui. Širdžiai tenka darbuotis smarkiau.

Tabakas neutralizuoja su maistu gaunamus vitaminus, jis vadinamas „vitaminų žudiku“.

Turbūt nėra tokios kūno dalies, kurios neveiktų rūkymo žala. Laikoma, kad viena surūkyta cigaretė sutrumpina rūkančiojo gyvenimą 11-a minučių.

Rūkymo žalą jaučia ne tik pats rūkantis, bet ir šalia esantys ir tabako dūmais kvėpuojantys šeimos nariai, bendradarbiai, draugai. Į aplinką patenkantys cigaretės dūmai turi kelis kartus daugiau kancerogeninių medžiagų, negu ta dūmų dalis, kuri įtraukiama į plaučius. Dėl to pasyvusis rūkymas tik šiek tiek mažiau kenksmingas už aktyvųjį.


Ypač rūkymo žala daro poveikį moterų sveikatai.

Rūkymo sendinantis poveikis odai yra antroje vietoje, po saulės poveikio. Jeigu jūs rūkote, jūsų odai teks rūkyti kartu su jumis. Rūkančių veido oda būna pilka, blyški, raukšlės atsiranda ansčiau ir yra ryškesnės. Ypač stirpus poveikis moterų odai. Rūkančios moterys atrodo vyresnės.

Rūkančių žmonių nagai būna pageltę nuo artimo kontakto su degančia cigarete ir dažniau lūžinėja dėl bendros organizmo dehidratacijos. Labiau nušiurę plaukai.

Pageltę dantys. Cigaretėse yra dervų, kurių dalis nugula ant dantų paviršiaus, įtakodamos jų gelsvą, o kartais net rudą spalvą..

Smarvė iš burnos. Sakoma, kad bučiuotis su rūkančius tas pats, kas bučiuotis su pelenine. Dūmų kvapas įsigėręs į rūbus.

Prikimęs balsas, ilgi užsikosėjimai atsikrenkščiant irgi nėra gražu.
Rūkymo žala šeimos biudžetui

Prieš trisdešimt – keturiasdešimt metų kiekvieną dieną po pakelį cigarečių„Prima“ surūkantis asmuo kasdien rūkymui išleisdavo po 20 kapeikų. 6 rubliai per mėnesį. 72 rubliai per metus.

Šiandien per dieną surūkant pakelį, per mėnesį dūmais paleidžiama daugiau negu 200 litų. Per metus 2400. O kiek kainuotų Jūsų išsvajota kelionė į Paryžių?

Kiek reikės išleisti pinigų rūkymo sukeltoms ligoms gydyti, apskaičiuoti nėra taip lengva. Ispanijos mokslininkų nuomone, įvertinant žalą sveikatai, tikrosios išlaidos vienam pakeliui cigarečių yra 107 eurai. Amerikiečiai irgi darė panašius skaičiavimus. Atsižvelgiant į skirtingą taikytą skaičiavimo metodiką, rezultatai gavosi gana skirtingi – nuo 18,05 JAV dolerio iki 222 JAV dolerių už pakelių.
Kiti rūkymo sukeliami nepatogumai

Kaip dažnai jums reikia cigaretės? Kas valandą? O jei 5 valandas trunkanti kelionė autobusu? O jei tris valandas trunkantis koncertas? Spektaklis? Kiekvienas veiksmas ar renginys, trunkąs ilgiau, nei jūsų intervalai tarp cigarečių, sukelia nepatogumų ir suvokiami lyg nelaisvė.

Dažnai kad galėtum parūkyti, tenka išeiti laukan. Bet kokiu oru. Per lietų. Per vėtrą. Čia nepatingėsi, neatidėsi iki kol lietus aprims. Jei jau esi pakliuvęs į nikotino nelaisvę, tai šaukia jis tave bet kokiu oru.

Rūkantis žmogus ką beveiktų, kur beeitų, turi dairytis vietos, kur galėtų parūkyti. Gyvena nuo cigaretės iki cigaretės.

Turi nuolat sekti, kad jo cigarečių atsargos nepasibaigtų.

Rūkymo žala įvairiapusė. O kokia nauda?


Narkomanija – graikų kilmės žodis ( “narkė” – suakmenėjimas, ”manija” – beprotybė, aistra, kai sutrinka žmogaus fizinė ir psichinė būklė.) Tai liga, kuri reiškiasi įpročiu nuolat vartoti narkotikus.
Narkotikai – medžiagos pakeičiančios organizme vykstančius cheminius procesus, sutrikdančios natūralią proto ir jausmų pusiausvyrą, sukeliančios psichinę ir fizinę priklausomybę.
Narkomanas – žmogus, nuolat vartojantis narkotikus, priklausomas nuo jų, sergantis narkomanija.
Narkotikai - tai ne tik narkomanija. Tai – prostitucija, savižudybės, AIDS, smurtas, kontrabanda, nusikaltimai. Šiuo metu tai viena aktualaiusių Lietuvos ir viso pasaulio problemų. Tačiau tai nėra nauja problema. Lietuvoje jau viduramžiais didikų menėse buvo rūkomos opijaus pypkės. Prieš antrąjį pasaulinį karą Lietuvos policija kontrolaivo narkotikų gabenimo kelius ir nelegalią jų apyvartą. Sovietiniais laikais narkotikų problema buvo politizuota ir dirbtinai nebuvo sprendžiama. Tačiau atgavus nepriklausomybę situacija nepagerėjo, o atvirkščiai ir toliau grėsmingai daugėja moksleivių ir jaunimo, vartojančių psichotropines ir narkotines medžiagas. Pirmaujantys miestai – Visaginas, Vilnius, Klaipėda, Druskininkai, Biržai.
Narkotinės ir psichotropinės medžiagos skirstomos pagal poveikį į 5 pagrindines grupes:
1. Analgetikai
2. Depresantai
3. Stimuliatoriai
4. Haliucinogenai
5. Kanapės

Analgetikų grupei priklauso opioidai. Šiai grupei priklauso opijus (sutirštintos aguonų sultys), morfinas; kodeinas; tebainas. Visi opioidai veikia opioidinius receptorius. Jie malšina skausmą, sukelia euforiją. Sušvirkštus morfijaus, greit apima pakili nuotaika, nepagrįstas linksmumas, pasitenkinimas. Pavartojus opioidų keletą kartų, organizmas pripranta prie narkotiko, euforijai sukelti reikia vis didesnių dozių. Atsiranda psichinis potraukis. Be narkotiko žmogus tampa irzlus, priekabus, prislėgtos nuotaikos, nerimastingas. Priklausomybė morfijui ir jo pakaitalams(aguonų pieneliui) išsivysto po 10- 15 injekcijų, heroinui- po 3- 5 injekcijų. Dėl užakusių paviršinių venų pacientai priversti punktuoti giliąsias, šlaunies, poraktikaulines, kaklo venas. Tai baigiasi daugybinėmis infekcinėmis komplikacijomis (tromboflebitu, sepsiu), pažeidžiami nervai.
Depresantų grupei priklauso raminamieji ir migdomieji vaistai. Depresantai yra barbitūratai ir benzodiazepinai. Savo poveikiu daugelis raminamųjų vaistų pasižymi panašiu svaiginančiu poveikiu kaip alkoholis ir vartojama tuo pačiu tikslu arba kartu su alkoholiu. Raminamuosius vaistus išrašo gydytojas, jie skiriami slopinti nerimui, depresijai, gerinti miegui. Jei šie vaistai vartojami nepasitarus su gydytoju ir ilgai, jie gali sukelti priklausomybę. Raminamųjų ir migdomųjų vaistų poveikis: sukelia mieguistumą; lėtina mąstymą; sutrikdo koordinaciją; slopina reakciją; išsiplečia vyzdžiai; krenta kraujospūdis; kalba tampa neaiški, nerišli.
Stimuliuojančios narkotinės medžiagos (kokainas, amfetaminas, ekstazi). Vartojant kokainą juntama didžiulė euforija; energijos ir geidulio antplūdis; mažėja apetitas; didėja perdėtas pasitikėjimas savimi; apninka grandiozinės idėjos. Didesnės kokaino dozės gali sukelti nerimą, dirglumą, paranoją ir haliucinacijas. Pavartojus kokaino: suaktyvėja širdies veikla, padidėja kraujospūdis; didėja kūno temperatūra; pagausėja prakaitavimas; išsiplečia akių vyzdžiai.
Amfetaminų poveikis pasireiškia energijos antplūdžiu. Asmenys pavartoję amfetaminų nori judėti, negali nustovėti vienoje vietoje, jie pasidaro labai draugiški, atsikrato kompleksų. Kartais nevalingai gali trūkčioti galūnės (kojos, rankos). Taip pat gali išsiplėsti akių vyzdžiai.
"Ecstasy" - stimuliuojantis narkotikas. Jis padeda atsikratyti barjero ir drovumo, suteikia ramybės ir palankumo žmonėms jausmą. Todėl jis toks populiarus šokių vakarėliuose. “Ecstasy” dar yra vadinamas “Love drug”. Išgėrus vieną grynosios medžiagos tabletę apima svaigios laimės jausmas. Šie narkotikai slopina skausmą, nejuntamas nei troškulys, nei nuovargis. Negeriant skysčių gali ištikti dehidratacija. nustojus narkotikui veikti, jaučiamas išsekimas, depresija, miego sutrikimai; gali atsirasti baimės priepuoliai; 2- 3 tabletės gali būti mirtina dozė.
Haliucinogenai (LSD; psilocibinas (grybas); lakiosios medžiagos (klijai, glaistai, kietikliai, dažai, benzinas))
LSD- pats stipriausias iš visų haliucinogenų. Juos dažniausiai vartoja jaunuoliai, paaugliai vakarėliuose, diskotekose. Pavartojus LSD: - poveikis prasideda po15- 30 min. Ir gali trukti apie 12 val. Tuo metu sustiprėja jutimai vaizdai sulėtėja, judėjimas įgauna neįprastas formas; nuotaika svyruoja nuo begalinio malonumo iki beviltiškumo ir panikos. Įkvėptos lakiosios medžiagos sukelia girtumą, panašų į alkoholinį. Uostymas iš pradžių sukelia euforiją, pasitenkinimą, sustiprėja garsų, šviesos, spalvų jutimas, atsiranda vaizdiniai, sutrinka nuovoka. Prie lakių medžiagų uostymo priprantama, atsiranda, psichologinė priklausomybė.Jos toksiškai veikia smegenis, gali pažeisti vidaus organus. Sutrinka protinė veikla, sustoja psichinė raida
Kanapės yra bendras pavadinimas hašišui, marichuanai ir taip pat vadinamam hašišo aliejui, kurie skirtingu būdu gaminami iš augalo Cannabis Sativa. Kanapės pagal populiarumą yra antras po alkoholio svaigalas. Kanapės (kaifas, hašišas, guma, smala arba žolė, marihuana) yra psichoaktyvus narkotikas, kuris paveikia smegenis ir psichiką. Nuo mažos kanapių dozės žmonės tampa ramūs, atsipalaidavę, patenkinti arba mieguisti. Gali nesustodami juoktis ar pajusti alkį. Spalvos tampa ryškesnės, garsai skambesni. Pasitaiko ir lengvos paranojos atvejų. Įvairūs tyrimai parodė, kad rūkant kanapes pavojus susirgti plaučių vėžiu 5-10 kartų didesnis negu rūkant cigaretes. Prisiekę kanapių rūkytojai jaučia apatiją, nenori nieko veikti, greitai viską pamiršta. Fizinės priklausomybės kanapės nesukelia, tačiau atsiranda psichologinė priklausomybė. Retais atvejais galimi apsigimimai.

Kaip atpažinti, kad asmuo vartoja psichoaktyviąsias medžiagas. Pagrindiniai įspėjamieji ženklai:
– Nepastovi nuotaika;
– Nesugebėjimas susikaupti;
– Abejingumas mokyklai, seniems draugams, pomėgiams;
– Nauji ir dažniausiai vyresni draugai;
– Melas ir vagystės;
– Pinigų skolinimasis;
– Dideli ir staigūs pokyčiai (nuotaikų, elgesio, pažangumo ir kt.);
– Neįprasti kvapai, dėmės ar žymės ant kūno, rūbų;
– Milteliai, kapsulės, tabletės, švirkštai ir pan.
Dažniausios pasitaikančios priežastys, dėl kurių pradedami vartoti narkotikai: smalsumo patenkinimas; noras pajusti narkotikų poveikį; draugų įtaka (noras būti pripažintam tam tikroje grupėje); savo nepriklausomybės, priešiškumo aplinkiniams išraiška; noras patirti kažką nepatirto – malonumą, netgi pavojų; noras pajusti “mąstymo aiškumą”, “kūrybinį įkvėpimą”; noras visiškai atsipalaiduoti; noras pabėgti nuo nemalonumų.; neturi rimto užsiėmimo; nuobodu; nes tai yra madinga; yra pakankamai didelė pasiūla.