Straipsniai

Jei suskaudo kairėje krūtinės pusėje

1. Skausmas po fizinio krūvio
Jei skausmas pasireiškia priepuoliais ir yra susijęs su fiziniu krūviu, susitelkęs už krūtinkaulio (gali atsiliepti kairėje rankoje, kaklo, apatinio žandikaulio srityse, po mente) ir atrodo lyg spaustų, degintų, durtų – neatidėliokite vizito pas kardiologą. Greičiausiai tai gali būti stenokardija – viena išeminių širdies ligų formų.
Kaip išsitirti? Reikia padaryti elektrokardiogramą (EKG), kurios metu atliekami fiziniai pratimai, ir EKG, registruojamą nedideliu nešiojamuoju monitoriumi, kuris įsimena ir gali atkurti visus širdies susitraukimus per 24 valandas.
2. Skausmas peršalus
Į tokį skausmą taip pat nereikėtų nekreipti dėmesio. Tai gali būti reakcija į mikrobų toksinus, o ir ženklas, kad gresia reumatas ar endokarditas (vidinio širdies dangalo uždegimas).
Kaip išsitirti? Skausmo priežastį patikslina kardiologas ar reumatologas, kuris išklauso širdies tonus, paskiria bendrą ir biocheminę kraujo analizę, EKG, ultragarsinį ir kitus būtinus širdies tyrimus.
3. Skausmas atliekant judesius
Jei giliai kvėpuojant, sukiojant kūną ir darant mostus rankomis atsiranda duriantys skausmai širdies srityje – neskubėkite priskirti savęs prie širdininkų. Šių nemalonių pojūčių priežasties reikėtų paieškoti tarp atraminio-judamojo aparato ligų. Visų pirma įsitikinti, ar nesergate krūtinės stuburo dalies osteochondroze, skolioze, tarpšonkaulinių nervų ir raumenų uždegimu.
4. Jaučiamas „papildomas“ širdies plakimas
Pasitaiko, kad tarp ritmiškų normalių širdies dūžių prasimuša lyg ir šalutiniai, papildomi dūžiai, po kurių paprastai būna pauzė. Šitie priešlaikiniai širdies susitraukimai, kuriuos sukelia ne sinusiniame mzge atsiradęs impulsas, vadinami ekstrasistolėmis. Jos (iki 1 500 per parą) gali atsirasti ir visai sveikiems žmonėms. Tokiu atveju žmogus jų paprastai nejaučia ir jos nepavojingos sveikatai. Jei ekstrasistolių daug ir jos sukelia nepatogumų, negaiškite laiko – eikite pas gydytoją.
Kaip išsitirti? Tokias ligas diagnozuoja ir gydo kardiologas. Paprastai norint išsiaiškinti ekstrasistolių kiekį ir rūšį atliekama parą stebima EKG. Tikrą priešlaikinių širdies dūžių priežastį nustatys papildomi tyrimai.
5. Labai dažnas širdies plakimas
Dažnas širdies plakimas, arba tachikardija, gali būti normali organizmo reakcija į fizinę ar emocinę perkrovą, padidėjusią kūno temperatūrą. Jei širdies plakimas padažnėja žmogui esant ramiam, be to, pulsas pašoka iki 160-180 smūgių per minutę (jį būna net sunku suskaičiuoti), sukasi galva ar net alpstama, tokia būsena vadinama paroksizmine tachikardija.
Kaip išsitirti? Paskaičiuoti pulsą. Jei jis dažnesnis kaip 180-200 smūgių per minutę – kvieskite greitąją pagalbą. Medikai nustatys paroksizmą ir nukreips į ligoninę, kur specialistai ramioje aplinkoje ieškos tokios būklės priežasčių ir skirs profilaktinį gydymą.
6. Neritmiškas širdies plakimas
Jei širdis ėmė plakti padrikai, tai yra, smūgiai seka vienas po kito praėjus skirtingiems laiko tarpams – greičiausiai tai aritmijos priepuolis. Būtina medikų pagalba.
Nuo 30-tų gyvenimo metų, net jei širdis nekelia rūpesčių, reikėtų nors kartą per mėnesį pasitikrinti kraujo spaudimą, o kartą per metus pasidaryti EKG. Šios nesudėtingos priemonės leis atpažinti širdies ir kraujagyslių ligas ankstyvose stadijose ir laiku imtis jų gydymo.

Parengė bendrosios praktikos gydytoja V. Misiūnienė